Pagrindinis ugdymas

Už pagrindinį ugdymą gimnazijoje atsakingas asmuo

Pagrindinis ugdymas 2024-2025 m.m.

Pagrindinio ugdymo II dalies (9-10, I-II gimn. klasės) tikslas – padėti mokiniams įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančių dalykinių žinių ir gebėjimų, dorinio, kultūrinio, tautinio ir pilietinio sąmoningumo bei brandos pagrindus, įtvirtinti socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išsiugdyti gebėjimą apsispręsti, tinkamai pasirinkti ir mokytis toliau.

Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose iškirtinis vaidmuo tenka kompetencijoms – jų išsiugdymas būtinas kiekvieno asmens tobulėjimui, socialinei įtraukčiai, darniai gyvensenai, aktyviam pilietiškumui, pasirengimui asmeniniu indėliu prisidėti prie Lietuvos, Europos ir pasaulio pažangos, darnaus vystymosi. Kompetencijos – asmens ugdymo(si) Bendrosiomis programomis rezultatai, rodantys nuosekliai įgyjamą dvasinę, kognityvinę ir fizinę brandą. Kiekviena kompetencija apibrėžiama atsižvelgiant į jos specifiką ir savitumą. Kompetencijos ugdomos visų Bendrųjų programų turiniu. Jų ugdymosi rezultatai nurodyti mokomųjų dalykų pasiekimų raidos aprašuose.

Bendrųjų programų turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai, tik intensyvumas priklauso nuo dalyko specifikos. Kompetencijų raidos apraše pateikiamos šių kompetencijų apibrėžtys, kompetencijų sandai – kompetencijos sudedamosios dalys – ir kompetencijų raida, atsižvelgiant į mokinio amžiaus tarpsnio kognityvinės ir socialinės raidos ypatybes.

Pagrindinio ugdymo programą baigusio mokinio kompetencijų ugdymo rezultatai (atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus):

• atpažįsta dalykų sąvokų hierarchinę struktūrą; kuriasi vientisą pasaulėvaizdį, siedamas skirtingų dalykų žinias ir idėjas; kelia klausimus, siekia įvertinti prielaidas; vertina žinias naujuose kontekstuose; svarsto pridėtinės vertės kūrimo ir naudojimo galimybes; spręsdamas problemas ir įgyvendindamas idėjas, numato galimą atsitiktinumų įtaką, vertina riziką; sudėtingas užduotis skaido į kelias paprastesnes ir jas sprendžia; nebijo klysti;
• dalijasi žiniomis, patirtimi, idėjomis, kurios gali daryti įtaką kūrybos kontekstui ir aplinkybėms; naudojasi kūrybos galimybėmis, atsižvelgdamas į skirtingas perspektyvas; kelia klausimus, analizuoja alternatyvius sprendimus, atsižvelgia į kontekstą; pateikia idėjų ir sprendimų pasirinkimo argumentų; paaiškina savo kūrybos produkto ar sprendimo vertę sau ir kitiems;
• tobulina savo darbą; analizuoja stipriąsias ir tobulintinas savo mokymosi sritis; atkakliai, garbingai siekia tikslų;
• komunikuodamas naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, taip pat ir skaitmenines; pritaiko pranešimą įvairioms komunikavimo situacijoms ir adresatams; analizuoja įvairialypius pranešimus, remdamasis kontekstu, atpažįsta netiesiogines intencijas, įvertina pranešimo patikimumą; atpažįsta propagandos apraiškas žiniasklaidoje; paaiškina, kas yra manipuliavimas informacija ir kuo jis žalingas; atlieka šaltinių analizę ir įvertina jų patikimumą; struktūruotoje aplinkoje tvarko skaitmeninį turinį;
• atsakingai reaguoja, išvengia ir kitiems padeda išvengti neatsakingo elgesio; suteikia pagalbą kitiems, prireikus jos paprašo; įgyvendina išsikeltus fizinio aktyvumo tikslus, įsivertina asmeninę pažangą; sveikai maitinasi.

Vertinimo nuostatos:

• mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
• vertinimas turi būti naudingas mokiniams; tokiu jis tampa, kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
• pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
• individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
• vertinimas turėtų apimti bent kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
• vertinimo rezultatų dalijamasis su vaiko atstovais pagal įstatymą turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu juos į mokinio mokymąsi;
• vertinimo procese svarbus mokinio dalyvavimas; mokinys įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.
• Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą– PUPP, kuris organizuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.